Jau prabėgo daugiau nei mėnesis, kaip aš gyvenu bei mokausi Belgijoje, Antverpeno universitete. Atvykau čia tęsti savo studijų pagal Socrates/Erasmus mainų programą. Kai tenka prisistatyti, iš kur esu atvykusi, daugelis pasijunta suglumę, nes nieko nėra girdėję apie tokį kraštą ir net neįsivaizduoja, kurioj žemes pusėj jis yra. Todėl norėčiau Jums trumpai papasakoti apie savo gimtinę.
Tai pasakiškai graži šalis, išraizgyta daugybės upių ir tyvuliuojančių ežerų, su šimtais senų kaimelių ir dar senesnėmis giriomis.
Kiekvienais metais mūsų šalį aplanko vis daugiau turistų, norinčių praleisti čia savo laisvalaikį bei atostogas.
Neabejoju, kad daugeliui teko bent kartą išgirsti mūsų sostinės pavadinimą. Vilnius turi savo stilių, per daugybę amžių susikūrusį iš truputi skandinaviško, šiek tiek rusiško bei vakarų europietiško stiliaus mišinio. Šioje vietoje aš galiu tik rekomenduoti aplankyti mūsų sostinę! Mes kalbam viena seniausių kalbų pasaulyje. Lietuvių kalba glaudžiai susijusi su senovės indų literatūrine ir religine kalba – sanskritu, bet neturi nieko bendro su rusų ar kitomis slavų kalbomis, kaip kad daugelis užsieniečių galvoja.
Ką galėčiau pasakyti apie žmones? Tipiškas lietuvis nerodo savo emocijų, bet yra labai svetingas ir kalba daugiau nei kaimynai Šiaureje.
Manau, kad labiausiai mano šalį išgarsino sportas, visų pirmiausia – krepšinis. Čia jis tarsi ‘antroji religija’. Savo alumi mes taip pat nė kiek nenusileidžiam belgams. Juk lietuviškas alus 2002 metų čempionate laimejo 1-ąją vietą!
Yra dar begale kitų dalykų, kuriais mes didžiuojamės, bet kurių čia aš negaliu visų suminėti. Viliuosi tik, jog sužadinau Jūsų smalsumą ir kad Jūs patys ieškosit būdų, kaip sužinoti daugiau apie šią nuostabią šalį –Lietuvą…